me 15 Mars 2008

26 tė vdekur, 300 tė plagosur, mbi 2000 shtėpi tė shkatėrruara nga ku kanė mbetur vetėm gurė dhe rrėnoja. 91 biznese tėrėsisht tė rrėnuara dhe mbi 1000 shtėpi tė dėmtuara randė, ky ishte bilanci i shpėrthimit nė qendrėn e chmontimeve nė Gėrdec.

Shpėrthimi i parė i orės 11: 40 i shoqėruar me pas nga njė i dytė alarmoi Marqinetin e Gėrdecin ndėrkohė qė nga fabrika famėkeqe, dilte zjarr dhe tym baruti, por shpėrthimi i tretė dhe mė tragjiku i orės 12:05 minuta shkatėrroi shtėpitė por dhe jetėt e shumė shqiptarėve.

Nė duart e Spitalit Ushtarak vėrshunė njerėz tė djegur e tė lėnduar randė. Vullkani i korrupsionit shtetėror nuk kurseu as fėmijėt, 2 prej tė cilėve humbėn jetėn mbi 30 tė tjerė u gjymtyan pėrjetė, as gratė shtatzana, prej te cilave 4 abortunė, dhe njėra humbi jetėn nė oborrin e shtėpisė bashkė me foshjen 7 mujshe nė barkun e saj.

Gėrdeci asht fshat i qarkut tė Tiranės, Shqipėri dhe shpėrthimi ndodhi nė njė "fabrikė" pėr demontimin e armėve. Demontimi i armėve ishte njė prioritet qė qeveria e Shtetit Shqiptar kishte marrė pėrsipėr pėr anėtarėsimin nė NATO pasi sich kish deklaru kryeministri i vendit Sali Berisha pėr Agjencinė Reuters : “Pirgjet e 100 000 ton municioneve 40–50 vjechare ėshtė njė nga problemet tona mė serioze.”

Tre ditė mbas tragjedisė mė 18 mars 2008, nga qeveria u shpall ditė zie kombėtare dhe protesta tė shumta qytetare vijuan. Ngjarja pushtoi tė gjithė televizionet e vendit por pushtoi edhe ekranet e shumė kanaleve tė huaja (si Euro News, CNN e tė tjerė), ku ngjarja mori prioritet nė programin viziv ditor (Braking News).

Tragjedia u shoqėru edhe me ngjarje tė tjera politike. Ministri i mbrojtjes Fatmir Mediu, dha dorėheqje pak ditė mbas tragjedisė (njė javė mė pas). Aj nuk pranoi se kishte pėrgjegjėsi pėr shpėrthimin ose ndonjė lidhje korruptive nė tregtinė e armėve dhe u shpreh se dorėheqja nga posti ministror ishte njė “...pėrgjegjėsi morale”.

Edhe pse nė fillim grupet opozitare do tė qėndronin pasive ndaj ngjarjes (si shenjė solidariteti pėr tragjedinė), mė pas ata do tė akuzonin drejtpėrdrejt qeverinė si shkaktare tė tragjedisė. Ngjarja la njė shije tė hidhur nė opinionin publik, por ishte artikulli i gazetės sė New York Times aj qė shkaktoi debate tė ashpra politike nė Parlamentin e Republikės sė Shqipėrisė. Artikulli “Supplier Under Scrutiny on Arms for Afghans” i shkruar nga C. J. Chivers, Eric Schmitt dhe Nicholas Wood (i shtypur nga Mr. Chivers.), i publikuar mė 27 mars tė vitit 2008, nuk u mor parasysh nga qeveria, madje kryeministri Sali Berisha e quajti artikullin “Letėr higjienike”.

New York Timesi shkrun pėr afera korruptive qė shkojnė shumė nalt nė rangun qeveritar shqiptar. Nė skenė doli sėrish njė biznesmen amerikan i njohur pėr Shqipėrinė, Kosta Trebicka. Me sa duket Trebicka kishte regjistruar njė bisedė telefonike me Efraim E. Diverolin, tė cilėn ia kishte dorėzu autoriteteve kompetente Amerikane dhe mė pas televizionit shqiptar publik “News 24”. Regjistrimi vokal pėrfshinte emra tė njohur nė politikėn Shqiptare.

Sipas Trebickės, fill mbasi ai kishte shprehur shqetėsimin e tij pėr z. Evdin me Ministrinė e Mbrojtjes sė Republikės sė Shqipėrisė (i cili pengonte punėn e tij nė paketimin e municionit), kontrata e tij pėr paketimin e armėve ishte shfuqizuar. Aj gjithashtu deklaroi se Kompania Amerikane qė merrej me “demontimin” e armėve, ishte nė dijeni tė plotė pėr aferat abuzive qė po ndodhnin nė Shqipėri. Pra, shikohet qartė se nė kėtė tregti armėsh merrnin pjesė edhe struktura tė huaja, madje pėrfshihet vetė Pentagoni. Po nga i njėjti burim, mendohet se nė kėto afera korruptive pėrfshihet edhe vetė kryeministri shqiptar Sali Berisha dhe djali i tij (njė i afėrm familjar i tij ka humbur jetėn nė shpėrthim gjithashtu).

Nė regjistrimin vokal midis z. Trebicka dhe z. Deviroli, ky i fundit ankohet duke thėnė se: “ - Puna shkoi shumė lart, deri te kryeministri dhe djali i tij. – tha aj. Unė nuk mund ta luftoj kėtė mafie. Ėshtė shumė e madhe. Kafshėt kanė dalė fare nga kontrolli.”


Lista e emrave

Tė vdekur:

1. Qemal Deliu, 47 vjeē
2. Kore Deliu, 45 vjeē
3. Liljana Deliu, 25 vjeē
4. Jetmir Deliu, 24 vjeē
5. Flavio Deliu, 3 vjeē
6. Hysen Cani, 51 vjeē
7. Muhamet Hoxha, 57 vjeē
8. Besim Ēanga, 51 vjeē
9. Roland Alla, 21 vjeē
10. Reshit Kruja,47 vjeē
11. Mehmet Hazizi, 62 vjeē
12. Bukurie Cani, 46 vjeē
13. Arben Hasa, 31 vjeē
14. Zilie Kaca, 29 vjeē
15. Endri Dvorani, 36 vjeē
16. Shefki Cani, 36 vjeē
17. Zelije Leti, 20 vjeē
18. Ilirjan Malci, 45 vjeē
19. Shqipe Hasa, 25 vjeē
20. Azem Hamolli, 44 vjeē
21. Nafije Laēi, 35 vjeē
22. Zylfije Ahmeti, 34 vjeē
23. Erison Durda, 10 vjeē
24. Rajmonda Durda, 34 vjeē
25. Jetmir Ballazhi, 20 vjeē
26. Resmie Kranja, 19 vjeēe

Punėtorėt Ndėrmarrja e transportit

1. Jakup Subashi
2. Ermir Koci
3. Alban Mexhaj
4. Ardian Onuzi
5. Roland Leti
6. Roland Alla
7. Dashamir Kurti
8. Qatip Kurti
9. Adriatik Spahiu
10. Daut Muēa
11. Sajmir Hasrama
12. Lirim Palushi
13. Adriatik Balliu
14. Arben Lushi
15. Elidon Alla
16. Julian Muēaj
17. Gėzim Gjata
18. Endri Osmani
19. Besim Canga
20. Zabit Quku
21. Petrit Behari
22. Viktor Kola
23. Zylyftar Ahmeti
24. Shaban Braulla
25. Sadik Sula
26. Ilir Hoxha

Punėtorėt e pastrimit tė presės

27. Ihane Halili
28. Shaqir Duka
29. Dhurata Halili
30. Aneta Dokushi
31. Alida Dova
32. Adile Zguri
33. Shega Kokici
34. Dafina Muēa
35. Nazmie Gjoka
36. Leme Dashi
37. Dylbere Primi

Punėtorėt e larjes

38. Lindita Zylfo
39. Arta Primi
40. Zyra Hasa
41. Rajmonda Durda
42. Luiza Durda
43. Shqipe Alhasa
44. Fitnete Alhasa
45. Natasha Alla
46. Liljana Dervishi
47. Ermira Osmani
48. Mirvete Lala
49. Fatime Fejza
50. Etleva Muēa

Grupet e demontimit

51. Haxhi Kaca
52. Fitore Kaca
53. Naim Cani
54. Shqipe Cani
55. Pėllumb Sula
56. Bukurosh Sula
57. Lihane Sula
58. Myslym Dova
59. Flora Dova
60. Liri Dova
61. Rushit Cani
62. Lindita Dova
63. Relfie Cani
64. Arben Dova
65. Besnike Dova
66. Vjollca Zguri
67. Kadri Meēe
68. Ratmira Meēe
69. Fehmi Sula
70. Riza Goxhaj
71. Murat Ajazi
72. Fatbardha Rama
73. Thėllėnza Gjoka
74. Hysen Cani
75. Jetmir Cani
76. Drita Cani

Spitali Ushtarak

Vjollca Tafaj
Shkėlqim Demaj
Haene Ēota
Denisa Toēi
Zane Pica
Manjola Faruku
Kreshnik Anolla
Hurma Kareci
Zenel Kareci
Ledio Muēa
Klodian Koka
Gėzim Gjoni
Dritan Memaēi
Blerim Sheza
Nazmi Faruku
Laje Pervizi
Ridvan dedaj
Mirela Picari
Xhaferr Koēi
Shefqet Kajmaku
Avenir Hysa
Demire Hodi
Xhavit Ashiku
Mynyre Zeneli
Brunilda Zeneli
Antigona Zeneli
Lona Sulka
Sabrije Picari
Zeqine Fejzollari
Fojgur Rapa
Artjola Hamakolli
Sherife Aliu
Ervis Sejdo
Bukurije Denga
Hurme Kariqi
Ervin Allmeta
Valbona KAraj
Elf Mezati
Xhabir Sina
Ramazan Gjeēi
Hajrie Kabaēi
Zelie Kolamjani
Servete Deda
Ramazan Sulku
Sidorela Coka
Blerina Gjoka
Bardha Suta
Avni Kurti
Suzana Gėrdeci
Ornela Gentashi
Sherif Muka
Selam Sefa
Romina Baboēi
Ylli Picari
Briken Tereza
Shefqet Kajmaku
Blerim Shera
Zenel Kovaēi
Gledjon Fortuzi
Dylbere Prilli
Bashkim Muhaj
Tiranė

Spitali i djegieve:

Qemal Deliu, 47 vjeē, reanimacion
Alketa Azizi, 30 vjeē, reanimacion
Rabie Gėrdeci, 30 vjeē, reanimacion
Riza Kaxhai, 40 vjeē, reanimacion
Viktor Nikolli 51 vjeē, reanimacion
Azem Amalli, 44 vjeē, reanimacion
Zylfi Ahmeti, 50 vjeē, reanimacion
Adelina Cani, 18 vjeē, reanimacion
Vensile Gjata, 19 vjeē, reanimacion
Qemal Mema, 47 vjeē, pavijon
Adriatik Barbaliu, 24 vjeē, pavijon
Nikolin Azizaj, 31 vjeē, pavijon
Taulant Azizaj, 18 vjeē, pavijon
Luiza Zeneli, 38 vjeē, pavijon
Mirela Azizaj, 53 vjeē, pavijon
Spitali francez QSUT
Mentor Ahmetaj 26 vjeē, pavijon
Klodian Kodra 31 vjeēe, pavijon i intervenum
Fatbardha Coka 40 vjeēe, pavijon i intervenum
Xhafire Breta 3.5 vjeē, sallė i intervenum
Miklovan Hoxha 28 vjeē, pavijon
Taulant Domi 38 vjeē, pavijon
Nertila Dardha 21 vjeēe, pavijon
Urgjenca spitali nr. 2 QSUT
Fiqirete Picari 36 vjeēe, plagė tė lehta
Besmir Harmixhi 23 vjeē, kirurgji vaskulare
Marcela Hysenaj 30 vjeēe, plagė tė lehta
Erjon Hysa 25 vjeē, plagė tė lehta
Andi Shkoza 30 vjeē, plagė nė kokė
Serxho Elezi 24 vjeē, plagė tė lehta
Sajmir Rexhi 23 vjeē, plagė tė lehta
Erik Durda 14 vjeē, plagė tė lehta
Ernela Cuberi, 30 vjeēe, intervenohet nė sallė
Caje Bitri 60 vjeēe, plagė tė lehta
Mazime Mertoli 50 vjeēe, plagė tė lehta
Elona Sulku
Klea Sulku
Denisa Isai
Anisa Sokoli
Dritan Zydiu
Riza Halili
Dylbere Prilli
Bashkim Muhaj
Tė plagosur nė Durrės
Erzen Ismaili
Fjona Gjini
Viktor Cani
Sinan Shehu
Safet Kalushi
Ponja Sula
Denis Muha
Rakip Gėrdeci
Fajton Meēe
Enver Ahmetaj
Adelina Ceni

Jashtė rrezikut nė Durrės

Xhevrie Ceka
Gentian ceka
Ilir Shekdulla
Engjellushe Bilali
Eni Kosova
Elis Fjolla
Sinan Shehu
Enver Ahmetaj
Sonila Xhaferri
Olsi Preza
Fatmir Bushati
Aziz Tahiri
Sotir Gjezi
Sali Hyqmetaj
Hezime Hyqmetaj
Bajram Dibra
Dorina Dibra
Merita Bajrami
Orjon Luku
Erzen Ismaili
Shpresa Bushati
Aleksandėr Bushati
Sinan Shehu
Sazem Shehu
Erjona Muka
Denis Muka



DĖNIMET (12 mars 2012):

Vendimet e Gjykatės sė Shkallės sė Parė pėr tė akuzuarit e ēėshtjes “Gėrdeci”

1. Ylli Pinari 18 vjet burg
2. Dritan Minxolli 18 vjet burg
3. Sokol Ngjeci 10 vjet burg
4. Mihal Delijorgji 10 vjet burg
5. Shpėtim Spahiu 4 vjet burg,
dėnimi pezullohet pėr 3 vjet
6. Luan Hoxha 6 vjet burg
7. Ardian Mullai i pafajshėm
8. Agim Lala i pafajshėm
9. Dashnor Ēaushi 3 vjet burg
10. Ilmi Laēaj 3 vjet burg
11. Gėzim Oshati 3 vjet burg
12. Jorgo Mino 3 vjet burg
13. Bahri Toska 3 vjet burg
14. Zenun Ferro 3 burg
15. Ndue Marku 3 vjet burg
16. Fatbardh Kuci 3 vjet burg
17. Hysni Cocka 3 vjet burg
18. Zija Bahja i pafajshėm
19. Myqerem Mato i pafajshėm
20. Agim Babameto i pafajshėm
21. Besnik Dauti i pafajshėm
22. Adriatik Mema i pafajshėm
23. Ardian Tartari 1 vit burg
24. Tė rishqyrtohet ēėshtja ndaj Lafti Shatrit
25. Shkėlzen Madani me 3 vjet
26. Juliana Margariti e pafajshme
27. Rezart Tėrshana i pafajshėm
28. Denis Hajdari 1 vit burg 300 mijė lek gjobė
29. Fiqiret Mato i pafajshėm

Shoqėria “Alba-Demil” gjobitet me 25 milionė lekė dhe ndalohet pėr 10 vjet nė pjesėmarrje nė prokurime publike.




ARTIKULL:

Gazeta MAPO


FAKTE DHE DĖSHMI TĖ REJA PĖR TRAGJEDINĖ E GĖRDECIT

Nė vendin e tragjedisė, ku ndodhej njė fabrikė zbėrthimi, tashmė krejt e zhdukur, bashkė me 25 jetė njerėzish, duket se ishte ngritur nė fakt njė qendėr biznesi nga firma private, qė pėr interesa pėrfitimi financiar ua kishin diktuar vendimet edhe strukturave shtetėrore. Shtatori i vitit 2007 ėshtė koha kur po pėrgatitej dėrgimi nė Gėrdec i predhave tė artilerisė sė rėndė, tė kalibrave nga 20 mm deri nė 152mm, municione me fuqi tė lartė shkatėrruese dhe me sasi tė mėdha baruti. Gazeta “Panorama” publikon njė dokument qė tregon se kompania amerikane SAC, e cila futi nė lojėn e ēmontimit tė predhave firmėn e Mihal Delijorgjit, kishte kėrkuar paraprakisht qė tė blinte vetėm municione, gėzhojat e tė cilave pėrbėheshin nga metali i tunxhit. Njė kėrkesė e tillė, sipas hetimeve tė Prokurorisė, ėshtė bėrė pėr shkak se tunxhi ėshtė metali nga pėrpunimi i tė cilit nxirret skrapi, objekti kryesor i aktivitetit tė kompanisė sė Mihal Delijorgjit, e cila ishte vendosur nė Gėrdec tė Vorės. Dokumenti zyrtar qė publikohet sot, mban datėn 17 shtator 2007. Eshtė njė shkresė qė shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Luan Hoxha, i dėrgon ministrit tė atėhershėm tė Mbrojtjes, Fatmir Mediu. Ky i fundit kishte kėrkuar mendim nga shtabi lidhur me municionet me gėzhojė tunxhi, tė cilat ishin kėrkuar pėr ēmontim nė kuadėr tė njė kontrate tė dytė nga kompania amerikane SAC. Pas verifikimeve tė ushtrisė, shtabi i kthen pėrgjigje ministrisė duke i thėnė se, identifikimi i municioneve me gėzhojė tunxhi, ishte i vėshtirė pasi ato nuk ishin inventarizuar nė ushtrinė shqiptare nė bazė tė materialit tė gėzhojės, por nė bazė tė fuqisė sė veprimit dhe karakteristikave tė predhės e barutit. Qė nė kėtė moment bie nė sy diferenca mes interesave tė kompanive private dhe mėnyrės se si operonte nė tė vėrtetė sistemi i ushtrisė shqiptare. Nė kėtė kohė nė ish-repartin ushtarak tė tankeve nė Gėrdec vazhdonte punėn drejt fundit tė kontratės sė parė pėr fishekėt kompania amerikane “Southern Ammunition Co.”. Nė shkurt 2006 kjo kompani u kontraktua nga ndėrmarrja MEICO e Ministrisė sė Mbrojtjes, pėr demontimin e fishekėve tė ushtrisė shqiptare tė destinuar pėr asgjėsim. Nė shtator tė 2007-ės kontrata pėr fishekėt ishte drejt fundit dhe kompania amerikane SAC, ka paraqitur njė kėrkesė tė dytė nė Ministrinė e Mbrojtjes pėr nėnshkrimin e njė kontrate tė re, kėsaj radhe me qėllim asgjėsimin industrial tė municioneve tė kalibrave mė tė rėndė. Megjithėse lloji i municionit qė do tė ēmontohej nuk varej aspak nga kėrkesat e kompanive apo interesat e tyre, ato duket se kanė arritur tė pėrmbushin qėllimet e tyre, duke diktuar vendimet e strukturave shtetėrore. Lloji i municioneve qė shiste ndėrmarrja MEICO pėr demontim si rregull varej nga ai lloj municioni qė ushtria shqiptare i klasifikonte pėr nxjerrje nga pėrdorimi. Sipas ligjit, vetėm pasi ushtria nxirrte nga inventarėt e pėrdorimit njė municion tė caktuar, nė lojė hynte ndėrmarrja MEICO, e cila nxirrte nė shitje pėr pėrdorim tė mėtejshėm, relike apo pėr demontim, municionin nė fjalė. Por edhe pse nė dukje gjithēka varej nga ushtria dhe mė pas zbatohej nga ndėrmarrja MEICO, dokumentet tregojnė tė kundėrtėn. Shkresat zyrtare nė fakt, tregojnė se nė repartee dhe nė depot ushtarake shqiptare qėndrojnė edhe aktualisht mijėra tonė armė dhe municione qė duhej tė ishin asgjėsuar, ndėrsa ndėrmarrja MEICO shiste municionet e kėrkuara nga firma tė caktuara private. Rasti i kompanisė sė Delijorgjit nė Gėrdec cilėsohet jo vetėm si njė precedent i favorizimit nė llojin e municionit tė shitur, por edhe nė faktin se transporti dhe disa procese tė tjera Brenda nė fabrikė bėhej me shpenzimet dhe mjetet shtetėrore tė ushtrisė qė i kėrkonte ndėrmarrja MEICO e qė nė fakt, viheshin nė pėrdorim tė privatit.

Shpėrdorimet

MEICO favorizoi Delijorgjin pėr kontrollin

Nė dosjen penale tė Prokurorisė lidhur me tragjedinė e Gėrdecit shkruhet qartė se ndėrmarrja MEICO ishte ngarkuar nga Ministria e Mbrojtjes, jo vetėm pėr tė pasur marrėdhėnie me firmėn qė ngriti fabrikėn e demontimit tė predhave nė Gėrdec, por edhe pėr tė verifikuar e mbikėqyrur nė vazhdimės gjithēka ndodhte me municionet e dorėzuara aty, me qėllim qė tė respektoheshin rregullat e sigurisė dhe ēmontimi i municioneve tė rrezikshme tė kryhej nė kushte tė larta sigurie tė monitoruara rreptėsisht. Hetimet e Prokurorisė nuk kanė vėrtetuar asnjė rast tė vetėm kur MEICO tė ketė bėrė qoftė edhe njė kontroll apo verifikim nė fabrikėn e Gėrdecit pėrgjatė dy viteve, lidhur me kushtet e trajtimit tė qindra tone municioneve qė shkonin aty apo mėnyrėn se si ato demontoheshin nga fėmijė tė mitur, apo punėtorė tė patrajnuar pėr kėtė lloj veprimtarie tė rrezikshme.


Reagoi pasi iu kėrkua tė raportonte te Kryetari, Kryeministri dhe te SHISH-i

Ndėrmarrja shtetėrore MEICO, nė varėsi tė Ministrisė sė mbrojtjes, e cila u vu nė qendėr tė vėmendjes pas tragjedisė sė Gėrdecit, ka qenė vazhdimisht objekt dyshimesh dhe akuzash pėr shpėrdorime.

I krijuar nė vitin 1991, rreth 17 vjet mė parė, ky subjekt shtetėror ka pasur vetėm tre drejtues nga tė cilėt pjesėn dėrrmuese tė kohės, pėr gati njė dekadė, ka “mbretėruar” Ylli Pinari. Ai ėshtė arrestuar mė 18 mars 2008, bashkė me Mihal Delijorgjin dhe drejtorin teknik tė fabrikės sė ēmontimit pas tragjedisė sė ndodhur nė Gėrdec. Shmangia e kontrolleve tė hollėsishme dhe niveli i llogaridhėnies, duket se kanė qenė nga komponentėt e jetėgjatėsisė sė Ylli Pinarit, nė krye tė ndėrmarrjes MEICO. Ai duket tė jetė ndihmuar edhe nga krijimi i njė tradite tė gabuar sipas specialistėve tė vetė administratės, pėr tė vepruar me fshehtėsi larg vėmendjes sė publikut, nė rastet e njė tregtie krejt tė ligjshme armėsh apo municionesh me jashtė. Tė dhėnat zyrtare tregojnė nė fakt, se Pinari, por edhe ndėrmarrja e drejtuar prej tij deri pak kohė mė parė, kontrollohen nė veprimtarinė e tyre nga njė kornizė e kufizuar dhe e paplotė ligjore. Njė fakt i tillė ka shqetėsuar edhe organizma dhe institucione ndėrkombėtare, qė nė mėnyrė tė hapur ua kanė shprehur “merakun” e tyre rreth ndėrmarrjes MEICO autoriteteve shqiptare. Sipas tyre, ka ende vend pėr tė rregulluar veprimtarinė e MEICO-s me plotėsime ligjore nė drejtim tė kontrollit mė tė madh tė importeksportit tė armėve dhe municioneve luftarake. Ndėrmarrja MEICO u akuzua fillimisht se nuk kishte kontrolluar zbatimin e kushteve tė sigurisė nga firma “Alb Demil” nė pronėsi tė Mihal Delijorgjit, por mė pas akuzat mbėrritėn deri nė abuzime me municionet e blera nga kompania amerikane AEY qė hyri nė marrėdhėnie me ndėrmarrjen MEICO, pasi u tenderua pėr blerje fishekėsh pėr armė AK- 47 nga Departamenti Amerikan i Mbrojtjes.

Shmangia e kontrolleve

Pikėrisht pėr shkak tė problematikės qė jo vetėm tė huajt, por edhe institucionet vendase kanė parė nė veprimtarinė e ndėrmarrjes MEICO, mė 23 janar 2003, ministri i Mbrojtjes firmosi njė urdhėr me nr.27. Nė kėtė urdhėr thuhej shprehimisht se ndėrmarrja MEICO ėshtė e detyruar duke filluar nga hyrja nė fuqi e kėtij urdhri, tė dėrgojė raport konfidencial pėr veprimtarinė e saj ēdo tre muaj tek Presidenti, Kryeministri dhe Kryetari i Kontrollit tė Lartė tė Shtetit. Nėse ku urdhėr i asaj kohe do tė zbatohej mė 1 mars 2008, ose para kėsaj date, ndoshta nė Gėrdec nuk do tė ndodhte katastrofa, pasi kreu i shtetit, i qeverisė dhe i KLSH-sė do tė ishin tė informuar qartė pėr ēfarė ndodhte atje. Fakti nėse ky urdhėr ėshtė zbatuar ndonjėherė, pėrbėn njė mister pėr tė cilin edhe Prokuroria nuk preferoi tė japė njė pėrgjigje tė qartė rreth 25 ditė pas nisjes sė hetimeve pėr abuzimet e ndėrmarrjes MEICO. Megjithatė, ėshtė e konfirmuar tashmė se urdhri i ministrit tė Mbrojtjes i janarit 2003, ėshtė modifikuar mė pas duke detyruar MEICO- n qė raportin e saj konfidencial, ēdo 3 muaj ta dėrgonte edhe nė adresė tė Shėrbimit Informativ Shtetėror si dhe tek dy ambasada tė huaja nė Tiranė, tė cilat kishin tė dhėna tė azhurnuara lidhur me listėn e vendeve nėn embargo dhe marrėveshjet ndėrkombėtare pėr armėt dhe municionet. Pikėrisht pasi ky urdhėr ėshtė modifikuar, burimet nga hetimi thonė se drejtori i MEICO, Ylli Pinari ka reaguar. Ai ka tentuar tė shmangė kontrollin qė mund t’i vinte nga kėto raportime 6-mujore, duke thėnė se nėse raporti dėrgohej nė institucionet e kėrkuara, kompanitė qė kishin hyrė nė marrėdhėnie me MEICO-n do tė largoheshin pasi pretendonin cenimin e konfidencialitetit tė kontratave tė shitblerjes sė armėve dhe municioneve.

Prokuroria e Tiranės, e cila zhvilloi hetimet e para rreth tragjedisė sė ndodhur nė Gėrdec, mė 15 mars 2008, deklaron se nga veprimet e kryera prej saj, ėshtė e qartė se Ylli Pinari, ka kryer veprėn penale “shpėrdorim detyre”, gjatė kohės qė ka drejtuar ndėrmarrjen shtetėrore MEICO. Njė ndėrmarrje e tillė sipas ligjeve nė fuqi, gėzon nė fakt monopolin e import-eksportit tė armėve dhe municioneve nė vend. Sipas Prokurorisė sė kryeqytetit, ish-drejtori i ndėrmarrjes MEICO mban pėrgjegjėsi pasi ka hartuar projekt-vendimin nė tė cilin thuhet se, ushtria nuk kishte kompetenca pronėsie, ruajtje, kontrolli dhe administrimi mbi ish-repartin e tankeve nė Gėrdec, ku u ngrit edhe fabrika e demontimit tė predhave. Gjithashtu, Ministria e Mbrojtjes nė urdhrin e saj, nė mėnyrė tė qartė e kishte ngarkuar ndėrmarrjen MEICO me kontrollin rigoroz tė procesit tė demontimit, nė mėnyrė qė ai tė kryhej nė kushte tė rrepta sigurie sipas rregullave ushtarake, por MEICO nuk e ka zbatuar kėtė. Ndėrmarrja MEICO ka qenė objekt akuzash, dyshimesh e kontrollesh nga organizma tė huaj dhe institucionet shqiptare lidhur me shitjen e armėve.

Drejtori i MEICO-s nuk pranon akuzat

TIRANE – Kishte vetėm pak orė qė nė Gėrdec tė Vorės kishte ndodhur tragjedia, qė shkaktoi 25 tė vdekur e mbi 300 tė plagosur, kur Prokuroria mori nė pyetje Ylli Pinarin. Pėr herė tė pare ai dėshmoi nė zyrėn e tij nė Ministrinė e Mbrojtjes, ku u mor nė pyetje nga Prokuroria Ushtarake e kryeqytetit. Qė nė momentet e para kur ėshtė marrė nė pyetje Ylli Pinari, ka mohuar akuzat qė janė bėrė ndaj tij. Njė linjė tė tillė tė mohimit tė akuzave ish-drejtori i ndėrmarrjes MEICO nė Ministrinė e Mbrojtjes ka mbajtur edhe mbrėmjen e vonė tė 18 marsit, kur u ndalua nė polici dhe mė pas u arrestua. Pinari ka hedhur poshtė akuzat e bėra ndaj tij edhe gjatė seancės gjyqėsore pėr caktimin e masės sė sigurisė nė gjykatėn e Tiranės. Gjithashtu Pinari nuk ka pranuar akuzėn edhe pas vendimit tė gjykatės kur ėshtė marrė nė pyetje nė ambientet e paraburgimit 313 nė Tiranė. Ylli Pinari konsiderohet deri mė tani, si njė nga personat kryesorė me dijeni pėr rrethanat e hetimit, jo vetėm pėr ngjarjen e ndodhur nė Gėrdec tė Vorės, por edhe pėr abuzimet e ndodhura gjatė shitjes sė fishekėve tė kalibrit tė vogėl pėr firmėn amerikane AEY, qė ishte tenderuar nga Departamenti Amerikan i Mbrojtjes. Dėshmia procedurale e Ylli Pinarit ende nuk ėshtė marrė nga Prokuroria, e cila po mbledh prova e fakte, me qėllim qė mė pas tė ballafaqojė Ylli Pinarin me kėto tė dhėna nė seanca tė mirėfillta tė marrjes sė deklarimeve prej tij, tė cilat mė pas do tė administrohen nė dosjen penale.

Largoi ushtrinė nga Gėrdeci, s`bėri asnjė kontroll

Ylli Pinari dyshohet se ka kryer “shpėrdorim detyre” edhe me avionėt MIG-15, 17, 19 dhe 21 por edhe pėr shitjen e mbi 1200 tankeve tė ushtrisė shqiptare pasi ato u nxorėn nga pėrdorimi si teknologji e vjetėruar ushtarake dhe jashtė standardeve tė NATO-s. Vetė ndėrmarrja MEICO dhe strukturat e saj, e kishin konsideruar procesin e pėrafrimit tė ushtrisė shqiptare me strukturat euroatlantike si njė proces qė do tė kishte pasoja. Integrimi nėnkuptonte uljen e numrit tė efektivave tė ushtrisė dhe ndryshimin e teknologjisė ushtarake. Kjo nėnkuptonte se njė numėr i madh armėsh dhe municionesh do tė mbeteshin nė gjendje stoku dhe tė pa papėrdorshme.

Shitja nėn kosto dhe abuzimet me dokumentacionin kanė qenė njėra prej akuzave, qė janė bėrė nė adresė tė ndėrmarrjes MEICO vitet e fundit. Akuza tė tilla janė ēuar edhe si kallėzime penale nė Prokurorinė e Tiranės, por ish-sektori i Antikrimit Ekonomik nė kėtė institucion ka mbyllur dosjen. Dyshimet pėr abuzime nė dėm tė shtetit, ushtrisė dhe Ministrisė sė Mbrojtjes, kanė shoqėruar edhe procedurėn e shitjes pėr pėrdorim luftarak apo pėr demontim tė avionėve tė flotės ajrore shqiptare. Shitja e MIG-ėve pavarėsisht dyshimeve pėr abuzime nuk ėshtė bėrė asnjėherė objekt I hetimeve penale. Ndėrmarrja shtetėrore e Ministrisė sė Mbrojtjes, MEICO, dyshohet se ėshtė bėrė pjesė e njė abuzimi tė firmės amerikane AEY. Kjo e fundit i kishte deklaruar Departamentit tė Mbrojtjes se po blinte fishekė nė Holandė pėr ushtrinė afgane, kur nė fakt fishekėt bliheshin nga MEICO dhe ishin tė prodhimit kinez.

Katastrofa e Gėrdecit dhe hetimi i Ylli Pinarit

Ish-drejtori i ndėrmarrjes MEICO nė Ministrinė e Mbrojtjes, qė u arrestua tri ditė pas tragjedisė sė Gėrdecit, akuzohet zyrtarisht se ka shkelur rregullat e trajtimit tė lėndėve plasėse, duke u bėrė shkak pėr tragjedinė. Hetohet pėr akuzėn e shpėrdorimit tė detyrės dhe akuzohet publikisht nga Kosta Trebicka pėr abuzime dhe ndėrhyrje nė tregtinė e fishekėve tė ushtrisė shqiptare qė janė shitur tek kompania amerikane AEY, e tenderuar nga Departamenti Amerikan i Mbrojtjes. Ylli Pinari akuzohet se ka nxjerrė nga veprimtaria nė mėnyrė “private” pa i komunikuar asnjė vendim zyrtar, kompaninė e Kosta Trebickės dhe ka futur nė lojė Mihal Delijorgjin dhe subjekte tė tjera, duke dyfishuar kėshtu ēmimin e shitjes sė fishekėve.
Kompania e Trebickės u shmang nga ndėrmarrja MEICO, e cila angazhoi nė aktivitetin e paketimit tė fishekėve firmėn e Mihal Delijorgjit. Kosta Trebicka ka bėrė publike njė bisedė tė zhvilluar mes tij dhe Efraim Diverolit lidhur me veprimet “e paligjshme” tė drejtorit tė MEICO nė tregtinė e fishekėve pėr tė futur nė lojė kompaninė e Delijorgjit dhe pėr tė dyfishuar ēmimin e shitjes pėr palėn amerikane.

MIHAL DELIJORGJI tregtar (biznesmen) i njohur i skrapit nė Shqipėri, u arrestua tri ditė pas tragjedisė sė ndodhur nė Gėrdec, pasi ishte marrė dy herė nė pyetje nga Prokuroria e Tiranės. Konsiderohet si njė tregtar, qė pas vitit 2003 ka pasur aktivitet tė lidhur ngushtėsisht me ushtrinė dhe veēanėrisht me ndėrmarrjen MEICO, nė varėsi tė Ministrisė sė Mbrojtjes. Delijorgji dyshohet se ka 20 pėr qind tė aksioneve nė kompaninė EVDIN me seli nė Qipro, e cila dyshohet se ėshtė pėrdorur nga Ylli Pinari pėr tė dyfishuar ēmimin e fishekėve, qė i shiteshin shoqėrisė amerikane AEY pėr tė furnizuar ushtrinė afgane. Delijorgji i akuzuar mė pare pėr shmangie doganore kishte nė pronėsi fabrikėn e ēmontimit nė Gėrdec, ku besohet se janė paketuar fishekė pėr nė Kabul.

Nė kasafortėn e MEICO-s zbulohen sekretet

Nga ana tjetėr, faktet e gjetura nė kompjuterin e zyrės sė ish-drejtorit tė ndėrmarrjes sė import-eksportit tė armėve dhe municioneve MEICO, dhe nė kasafortėn e tij, kanė ngritur pikėpyetje tė tjera rreth tregtisė sė fishekėve, qė presin pėrgjigje nga Prokuroria. Hetuesit pak ditė mė parė zhvilluan njė kontroll tė autorizuar nga gjykata nė zyrėn e Ylli Pinarit, ish-drejtorit tė arrestuar tė ndėrmarrjes MEICO. Verifikimet nė zyrėn qė ndodhet nė katin e parė tė Ministrisė sė Mbrojtjes, pėrfunduan me sekuestrimin e kompjuterit tė markės “IBM” dhe kasafortės ku zyrtari i arrestuar mbante “sekretet” e tregtisė sė armėve dhe municioneve shqiptare. Burime tė Prokurorisė thanė se, pas kontrollit tė bėrė nė zyrėn e Ylli Pinarit janė gjetur tė dhėna dhe dokumente me vlerė pėr hetimin e ēėshtjes, konkretisht edhe pėr procedurat e ndjekura nga MEICO nė rastin e shitjes sė avionėve MIG, tankeve tė kėmbyera nė Greqi, armėve tė lehta, tė shitura pėr relike nė SHBA e Gjermani e disa vende tė tjera, por edhe municioneve tė tregtuara pėr pėrdorim jashtė vendit apo tė shitura pėr asgjėsim vitet e fundit. Nė dokumentet e gjetura nė zyrė, tė cilat flasin pėr fishekėt ndodhen edhe disa shkresa lidhur me procedurat qė MEICO ka ndjekur me firmėn AEY tė tenderuar nga Departamenti Amerikan i Mbrojtjes. Prokurorėt thanė se, kanė indiciet e para rreth momenteve ku ėshtė abuzuar, por saktėsimi i kėtyre rasteve duhet tė bėhet pas pyetjes sė personave qė kanė dijeni, mes tyre Ylli Pinari dhe zyrtarė tė tjerė tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe Ushtrisė.




ARTIKULL:

Gazeta TEMA

“Vrasėsit e vėrtetė tė Gėrdecit”

Nga Mero Baze

Katėr vjet pas tragjedisė sė Gėrdecit, drejtėsia shqiptare ēliroi nga akuza pėr vrasje biznesmenėt dhe pėrgjegjėsit e fabrikės vdekjeprurėse tė Gėrdecit, ndėrsa u ndėrprenė gjithė pėrpjekjet pėr tė ēuar para drejtėsisė pėrgjegjėsit politikė tė kėsaj masakre.

Fatmir Mediu, njeriu qė shtyu para kėtė biznes vdekjeprurės pėrmes djalit tė kryeministrit Sali Berisha, vazhdon tė jetė ende ministėr dhe i pagjykuar nga drejtėsia. Historia e fshehjes sė kėtij krimi ka nisur pak minuta pas tragjedisė nė zyrėn e kryeministrit Sali Berisha. I njoftuar pėr tragjedinė, ai ka nisur me kujdes fshehjen e provės sė parė dhe mė tė rėndė kundėr tij, praninė e baxhanakut tė vet, tashmė si viktimė nė kėtė tragjedi. Komunikata e parė pėr shtyp e tij pėrmendte emrin e baxhanakut, por tė ndryshuar, nga Muhamet Hoxha nė Mehmet Hoxha. Nė pamjen filmike tė transmetuar publikisht dhe tė lexuar me zėrin e tij vėrehet njė pauzė para se tė pėrmend emrin dhe me qetėsi e lexon Mehmet nė vend tė emrit Muhamet.

http://www.keshilliministrave.al/index.php?fq=brenda&m=news&lid=7640

“Deri tani janė identifikuar emrat e 3 viktimave: Rajmonda Tudi, 40 vjeē, Mehmet Hoxha, 59 vjeē, Jetmir Kolloshi, 19 vjeē, ndėrsa dy nga viktimat janė ende tė paidentifikuara. 4 prej tyre janė gjendur nė vendin e shpėrthimit dhe njė tjetėr mė tutje. “

Pėrpjekja e tij qė nė momentet e para tė tragjedisė pėr ta devijuar tė vėrtetėn larg tij dhe familjes se tij, ishte dhe mbeti linja politike qe po varros ketė tė vėrtetė.

Kėtė “ngatėrresė tė qėllimshme emri” Berisha e pėrdori dhe dy ditė mė pas nė sallėn e parlamentit tė Shqipėrisė. Edhe pse familja e tij ishte familjarizuar me tragjedinė, edhe pse gruaja e tij Liri Berisha dhe dy fėmijėt e tij ishin nė ceremoninė e varrimit tė baxhanakut tė tij, ai vazhdonte tė sillej sikur nuk e njihte Muhametin.

Berisha, njė bashkėshort shembullor dhe i dhėnė pas lidhjeve familjare tė gruas sė tij deri nė detaje, po pėrpiqej tė paraqitej para shqiptarėve ashtu siē nuk ėshtė, si njė njeri qė nuk njeh baxhanakun e vet.

Pėrpjekjet pėr ta mbajtur larg familjes sė tij kėtė histori i zbulon pa dashje gruaja e tij nė intervistat e saj publike. Liri Berisha bėri tentativėn e parė pėr ta rrėfyer gabim kėtė histori.

Nė njė intervistė dhėnė gazetės “Panorama”, nė datėn 15.04.2008, zonja Berisha thotė se ajo dhe i biri i saj nuk ia kishin treguar Sali Berishės faktin qė ai kishte njė baxhanak, qė punonte nė Gėrdec dhe qė ishte nga tė vrarėt mes viktimave.

Ja si e pėrshkruan ajo momentin kur ėshtė ndjerė keq qė Berisha nuk dinte gjė pėr baxhanakun. “Problemi ishte se ai nuk pati rast ta takonte asnjėherė. Ata (motra me tė shoqin), kishin vetėm tre muaj qė kishin ardhur. Saliu lexonte emrin aty dhe unė thosha: “E zeza, si nuk ia kemi thėnė!” Ato kohė kishim trevjetorin e vdekjes sė mamasė dhe kishim menduar qė ta linim pėr mė vonė prezantimin familjar me njerėzit e familjes. Isha unė ajo qė ia caktova si detyrė tim biri t’ia shpjegonte situatėn” (“Panorama”, 15 prill 2008).

Shpjegimi i zonjės Berisha ka disa mangėsi thelbėsore. Mangėsia e pare ka tė bėjė me vetė imazhin e familjes Berisha dhe marrėdhėniet perfekte qė ata kanė si ēift. Ēifti Berisha shquhet pėr raporte shumė tė sinqerta me njėri-tjetrin dhe marrėdhėnie shumė tė mira. Nė njė raport tė tillė familjar, qė kurrsesi s’mund tė besojmė se ėshtė hipokrit, nuk mund tė ndodhė qė zonja Berisha tė mos i ketė folur asnjėherė burrit tė saj pėr baxhanakun, i cili po punonte nė njė punė qė e kishte rekomanduar djali i tyre. Por hijet e dyshimit rriten mė poshtė, kur zonja Liri Berisha tregon se si ka mėsuar qė kunati i saj po punonte nė Gėrdec. “Kur njė ditė shkojmė nė varreza te prindėrit, e pyes motrėn nėse i shoqi kishte filluar punė dhe ajo mė tregoi se po punonte diku afėr Marikajt. Kur e pyes se ēfarė bėn, ajo mu pėrgjigj: “Mban ca arka municionesh”. Ėshtė i kėnaqur me punėn? – e pyeta. “Jo dhe aq, mban ca arka, por do tė rrijė veē pak, sa tė gjejė njė punė tjetėr mė tė mirė”. Nė kohėn qė vdiq, kishte marrė vetėm dy rroga.” (“Panorama”, 15 prill 2008).

Kjo deklaratė e zonjės Liri Berisha bie ndesh me deklaratat e motrės sė saj, Vjollca Hoxha, e veja e Muhamet Hoxhės vrarė nė Gėrdec. Zonja Hoxha, e cila duket se ka qenė nė periferi tė pėrfitimeve nga pushteti i kunatit tė saj, e tregon ndryshe historinė. Nė njė intervistė nė “Gazeta Shqiptare” mė 15 qershor 2008 ajo thotė se burri i saj ishte kthyer nė Shqipėri qė nė muajin nėntor, kurse ajo vetė qė nė fillim tė vitit 2007, dhe jo siē thotė Liri Berisha, “ata (motra me tė shoqin) kishin vetėm tre muaj qė kishin ardhur”. Vjollca Hoxha, motra e Liri Berishės, nė njė intervistė ekskluzive pėr “Gazeta Shqiptare”, rrėfen se ishte kthyer nė Shqipėri nė qershor tė 2007 pėr tė vizituar familjarėt, dhe se nė Shqipėri e mbante njė operacion qė duhej tė kryente, pasi kishte kėputur meniskun. Mė pas kishte ftuar dhe Muhametin tė kthehej nė Shqipėri, derisa tė pėrfundonte operacioni.

(“Gazeta Shqiptare”, 15 qershor 2008).

Nga ana tjetėr, tė dy motrat nuk bien dakord pėr faktin se a kishin dijeni ato pėr punėn qė bėnte i ndjeri Muhamet Hoxha. Vjollca tregon se nuk e dinte qė bashkėshorti i saj punonte nė njė fabrikė demontimi tė armėve: “Po si mendoni ju, qė po ta kisha ditur, do lejoja qė im shoq tė punonte aty? Unė me tė vėrtetė s’jam e pasur, kam punuar si gjithė shqiptarėt e tjerė nėpėr Evropė, tri punė nė ditė, nga kuzhiniere te pastruese, por nuk isha duke vdekur nga uria qė tė lejoja qė im shoq tė punonte aty, nė mes tė rrezikut”, – thotė gjatė intervistės sė saj Vjollca Rama. (“Gazeta Shqiptare”, 15 qershor 2008).

Ndryshe nga kjo, zonja Liri Berisha nė intervistėn e saj thotė: “Kur e pyes (motrėn) se ēfarė bėn (burri), ajo m’u pėrgjigj: “Mban ca arka municionesh”. (Gazeta “Panorama”, 15 prill 208). Kėto lajthitje tė zonjės Berisha nė intervistėn e saj publike pėr Gėrdecin dėshmojnė se ajo, ose nuk ėshtė e sinqertė me opinionin publik, ose nuk ka qenė e sinqertė me motrėn e saj dhe bashkėshortin e saj, Sali Berisha.

Motra e saj provon se ka qenė me burrin nė Shqipėri prej vitit 2007 dhe se nuk e ka ditur se burri i saj punonte mbajtės arkash municionesh. Dėshmitė rreth Gėrdecit dhe hetimet e bėra nga prokuroria provojnė nė tė vėrtetė qė Muhamet Hoxha nuk mbante arka, por numėronte arka dhe ishte njė lloj pėrgjegjėsi nė kėtė punė.

Ndėrkohė qė Berisha gėnjente publikisht pėr emrin e baxhanakut tė tij, duke shpresuar se shqiptaret nuk do ta mėsonin kėtė tė vėrtetė, i biri i tij Shkėlzen Berisha fliste nė telefon me Mihal Delijorgjin. Tabulati i zbardhur prej Prokurorisė provon se Shkėlzen Berisha ka folur nė orėn 12 48 minuta nė telefon me Mihal Delijorgjin. Biles nėse i hedh njė sy tabulateve tė Mihal Delijorgjit shikon se njerėzit mė tė afėrt me tė cilėt ai ka ndarė shqetėsimin pėr tragjedinė qė ndodhi nė tridhjetė minutat e para janė gruaja e tij, kunati, Shkėlzen Berisha dhe Ilir Meta.



Tabulati i bisedes Shkelzen Berisha – Delijorgji
Shkėlzen Berisha mohoi nė fillim se ka pasur telefonata apo njohje me Delijorgjin, por pas publikimit tė tabulatit nuk bėri mė komente. Mė e piste ėshtė historia e bisedave dhe sms-ve tė Ilir Metės me Mihal Delijorgjin. Siē shihni nga tabulati ata kanė folur 4 herė prej orės 1 deri nė orėn 4 mbasdite, kohė kur Delijrogji u arrestua. Pasi ēėshtja u bė e rėndė dhe mori pėrmasa politike, Ilir Meta ka qene i shqetėsuar se mos prokuroria ka kapur kėtė bisede. Nga njė pėrgjim telefoni i Delijorgjit me gruan e tij, flitet gjerėsisht pėr ketė shqetėsim. Gruaja i thotė Delijorgjit se Monika i ka shkuar nė shtėpi dhe e ka pyetur nėse Mihali i ka fshire mesazhet e Ilirit dhe Mihali e siguron se i ka fshirė. Duke ia pėrshkruar gruas sė tij mesazhin, ai thotė se Ilir Meta i ka thėnė ‘mė ke pranė si vėlla ne ēdo rast’.

Pra siē shihet nė orėt e para tė tragjedisė kemi pasur njė pėrfshirje direkt te familjes sė kryeministrit pėr tė fshehur rrethanat qė lidhnin ata me kėtė histori.



Gruaja e kryeministrit tregon ndryshe historinė nga motra e saj, djali i saj flet me personin kryesor tė tragjedisė, ndėrsa kryeministri i ngatėrron emrin baxhanakut te vet, edhe pse njeh me emėr e mbiemėr



Po si ėshtė pėrfshire djali i kryeministrit nė kėtė histori? Ėshtė e vėshtire ta ndash ku mbaron tė qenit e tij si pronar real i kėtij biznesi dhe ku ka qene thjesht ndėrmjetės. Ata qe e njohin nga afėr para shpėrthimit dėshmojne se ai fliste hapur pėr kėtė biznes, biles shpesh i shqetėsuar qe administrate e babait tė tij nuk e ndihmonte sa duhet tė bėnte dokumentacionin gati.

Shoqėria e tij me Fatmir Mediun nė ato muaj ka qenė publike. Ata ishin bashkė nė zyrė, nė Sheraton, nė makinė, nė restorant. Sipas dėshmive qė dalin nga blloku i sekretares sė Ministrit, rezulton qė Shkėlzen Berisha pėr njė periudhė tė shkurtėr tė ketė qenė aty mbi 50 herė.

Ja njė prej mėnyrės si shėnohej hyrja e tij nė zyrėn e Mediut.

K

Kėto blloqe autentike argumentojnė ēdo kundėrshtim qė mund tė vije nė vazhdim ne lidhje me pėrfshirjen tashme tė provuar tė zotit Berisha ne aferėn e Gėrdecit. Kėto dy blloqe kanė tė dokumentuara dhe tė faktuara tė gjitha vizitat “pėr kafe” qė ka bėrė nė zyrėn e Ministrit tė Mbrojtjes Fatmir Mediu, tė Shkėlzen Berishės. Te gjitha takimet kanė tė shėnuara datat pėrkatėse dhe personat pėrkatės. Pėr lehtėsi po ju japim vetėm ato data (faqe blloku) kur zoti Shkėlzen Berisha ka shkuar nė zyrėn e Ministrit tė Mbrojtjes pėr tė takuar kėtė tė fundit. Siē shihet dhe nga blloku shumė skandaloz dhe shqetėsues njėkohėsisht ėshtė fakti qė ne 17 ose 18 mars zoti Shkėlzen Berisha ka shkuar tė takoje ministrin Mediu nė zyrėn e kėtij tė fundit nė Ministrinė e Mbrojtjes. Gjithashtu ėshtė interesante fakti qe zoti Berisha e ka vizituar zyrėn e Ministrit tė Mbrojtjes katėr ditė rresht nė datat 17, 18, 19, 20 korrik 2007. Arsyeja ėshtė shumė e thjeshtė. Nga hulumtimet tona del se gjatė periudhės korrik 2007 furnizimi me fishekė nė fabrikėn e Gėrdecit bėhej shumė pak dhe nga ana e kompanisė AlbaDemil kėrkohej mė shumė municion, kėrkesė e cila kishte hasur vėshtirėsi dhe pengesa nga repartet ushtarake.

Nga marsi 2007 deri nė mars 2008 zoti Shkėlzen Berisha de facto ka pasur njė zyrė tė tijen nė institucionin e Ministrisė sė Mbrojtjes. Pesė nga shume bisedat qė janė bėrė mes zotit Shkėlzen Berisha dhe drejtuesve te tjerė tė Ministrisė duke pėrfshirė dhe Ministrin e Mbrojtjes janė inēizuar me gadget regjistrues nga dy prej tė pandehurve, njeri prej tė cilėve ndodhet nė gjendje arresti, por kėto materiale janė zhdukur dhe nuk i janė dorėzuar prokurorisė.

Lobimi i tij ne kėtė heshtje shihet qarte edhe tek mėnyra se si ka raportuar Ministri i Drejtėsisė, Aldo Bumēi, nė adresė tė tij pėr komentet e vendimit tė qeverisė qė do t’i hapte rrugė demontimit. Ky ėshtė dhe fakti mė komprometues qė lidh direkt djalin e Kryeministrit me kėtė biznes, ku ministrat janė thjesht ushtarė raportues tė tij.

Nga faksi i Ministrisė sė Drejtėsisė nė adresė tė Ministrisė sė Mbrojtjes, Bumēi ka nisur komentet e vendimit nė njė kopje pėr Shkėlzen Berishėn. Edhe pse tri dite mė parė e kishte nisur shkresėn zyrtarisht, njė fotokopje tė saj ka bėrė kujdes t’ia nis nė njė zyre tė asaj ministrie ku Shkėlzen Berisha ishte bėrė familjar, me faks. Edhe pse Bumēi e Berisha u pėrpoqėn ta pėrgėnjeshtrojnė faktin, sekretarja e Bumēit e konfirmoi atė nė prokurori.

Njė tjetėr dėshmi e fortė qė Shkėlzen Berisha ishte pronari real kėtij biznesi, ishte Rrahman Selmanllari, njė mik i vjetėr i tij, i cili e pėrdorte shpesh si mbulesė e veprimeve tė tij si sekser.

I thirrur nga prokuroria Rrahman Selmanllari pranon se ka miqėsi me Shkėlzen Berishėn, por mohon tė ketė lidhje me Gėrdecin.

Dėshmia e tij ėshtė e rreme, por ai nuk ėshtė marrė i pandehur pėr kėtė. Sė pari kemi dėshminė e kunatit tė tij qė punonte nė atė qė quhej “Grupi hije” nė Gėrdec dhe qe ishte njė grup special qė nuk i jepte llogari askujt. Gjithēka ka tė bėjė me grupin HIJE qe vepronte “turni i tretė” nė Gėrdec dhe merrej vetėm me organizimin e municioneve. Tė gjithė te lidhur (Kunetėr, krushqi, tė afėrm, miq) me aksionierin hije tė Gėrdecit, zotin Rrahman Selmanllari. Tė gjithė kėta persona kanė dhėnė dėshmi tė rreme dhe prokuroria fatkeqėsisht e ka lėne deri kėtu hetimin pa dashur t’i shkojė deri nė fund.

Pra dėshmia e Selmanllarit qė nuk ka lidhje me Gėrdecin, dhe qė nuk njeh askėnd qė punon aty hidhet poshtė nga dėshmitė e njerėzve tė tij qė e pranojnė se janė punėsuar aty pėr shkak tė tij. Ekziston njė dokument qė provon se Rrahman Selmanllari ishte i autorizuar i kompanisė amerikane SAC qė po instalonte fabrikėn e demontimit.

Njeriu i Shkėlzen Berishės ishte personi kyē qė drejtonte gjithė punėn nė Gėrdec dhe ende sot nuk ėshtė thirrur nga Gjykata pėr dėshmi tė rreme. Po ashtu nuk ėshtė thirrur as nga prokuroria, as nga gjykata Shkėlzen Berisha. Nuk ėshtė thirrur nga prokuroria dhe gjykata as Ilir Meta. Pra nuk ėshtė thirrur askush qe provon se gjithė ky biznes u ndėrtua nga lobimi i djalit tė kryeministrit dhe njerėzve tė afėrt tė Berishės.

Nuk janė thirrur nė prokurori as pronaret e firmės Trans Digging Construction, qė ėshtė firma e cila ka kryer punimet pėr ndėrtimin e fabrikės sė Gėrdecit.

Pronarė tė kėsaj firme janė Delijorgji, vajza e Fahri Balliut dhe dy vėllezėr me mbiemėr Mata, njėri prej tė cilėve ėshtė drejtues tek Fondi Amerikan i Ndėrmarrjeve nė Tiranė.

Kjo kompani ka vepruar veē tė tjerash pa leje ndėrtimi dhe me arrogancė nė prishjen e ndėrtesave ushtarake ēfarė tregon se ka pas mbrapa mbėshtetje tė fortė politike. Aksionerėt e saj nuk u thirrėn asnjėherė nėn hetim, duke u injoruar kėshtu zanafilla e kėtij projekti politik.

Ekziston njė dosje e tėrė qė kjo kompani ka shkelur rregullat kur ka filluar tė ndėrtojė dhe qė ka vazhduar aktivitetin e saj edhe pas shpėrthimit tė Gėrdecit. Pasi u bėnė publike aksionarėt, Balliu i dhuroi aksionet Delijorgjit, ēka tregonte nė tė vėrtetė dhe lidhjen e tyre tė nėndheshme nė kėtė biznes.

Katėr vite mė pas gjyqi mbaroi. Gjykata provoi se nuk ka krim tė vrasjes nga pėrgjegjėsit e kėtyre sipėrmarrjeve vdekjeprurėse. Vrasjet ngelėn pa autor. Shkėlzen Berisha, Fatmir Mediu, Fari Balliu dhe gjithė njerėzit, gjurmėt e pėrgjakura tė cilėve tė ēojnė nė Familjen e Sali Berishės dhe zyrat e pushtetit tė tij janė tė lehtėsuar pėrkohėsisht. Nuk dihet sa do tė zgjasė qetėsia e tyre, por 26 tė vdekur janė shumė pėr tė jetuar i qetė mbi tokė.
Ndodhi sot